badyti

badyti
badýti, bãdo, bãdė; SD17 1. intr., tr. R mušti, durti su ragais: Jautis bado su ragais J. ^ Gerą žmogų visos ožkos bãdo Šl. | refl.: Pavasarį, tik išginus, karvės labai bãdosi Lš. Jei avys bãdosi, bus audra Škn. 2. tr., intr. durti, smaigyti, baksnoti: Kam tu čia badai su yla, virbalu? J. Taip skauda visą ranką, bado kaip su adata Jnš. Per rugienas labai kojas bãdo (duria) Jnšk. Drobiniai marškiniai šiurkštūs – bado Jnšk. Vaikai skaitė knygeles ir badė tas discipulkomis M.Valanč. Usnis badýti badýtinai y[ra] lengviau, neko išravėti Šts. Badoma geležis kareivių SD102. | Išėjęs bãdo žemę (prastai aria) – kokia jo orė? Vrnv. ^ Iš bado šuva varškę bãdo Ėr. Maža bėda, kai su lazda bãdo, o tikra bėda, kai duona bãdo Jnš. Badydamas ir danguje skylę išdursi PPr167. Geras liežuvis bado, geras liežuvis ir glosto KrvP. Geležinė adata giliai žemę bado, kad nebūtų bado (plūgas) LTR. | refl.: Anas bãdos ir bãdos (baksnojasi), negali prie jo sėdėt Jnš. ^ Pikto žmogaus kalba bãdosi Varn. 3. tr. daigyti, smelkti (apie skausmą): Ausis ir veidą badė piktas šaltis T.Tilv. 4. refl. prk. gaišti, stumdytis: Bãdėmės bãdėmės visą dieną, o nieko nepaveikėm Sv. Ko jūs čia bãdotės po gryčią, nieko gero neveikdami, geriau eitumėt į lauką dirbti Brž. 5. tr. prk. raginti, bakštinti: Badýsi badýsi visą rytą – suniurnės, ir vėl miega Mlt. Nebadýk tu tų vaikų, tegu jie ten krapštosi Lp.
◊ akìs badýti
1. prikaišioti, gėdinti: Vėl ims man akis badyti, kaip kalės loti Žem. Niekam neįsipyksta, tai niekas ir akių̃ nebãdo Gs. Girtas būdamas pritriukšmavo, dabar akìs bãdo vakarykščiai darbeliai Jnš. Netikęs darbas akìs bãdo Grg. Neartas laukas akis bado PPr80. Sarmata labiau nei saulė bãdo akìs Vlk.
2. būti kam nemaloniam, kelti apmaudą, kartėlį, pyktį: Svetimas turtas akìs bãdo Btg. Mužiko skatikas ponams akis bado PPr46. Teisybė akis bado LTR.
akimìs (žvilgsniù) badýti piktai žvilgčioti: Nors sakyt nesako, ale neskenčia, kai akim bãdo Skdt. Pačiu alėjos viduriu, badomam tūsktančių žvilgsnių, jam eiti tekdavo labai retai T.Tilv.
akìs (nósį) bãdo yra matomoje vietoje, aikštėje: Bãdo akìs, i nemato Kt. Kepurė akìs bãdo, ieško kažin kur Jnš. Knyga nósį bãdo, knygos nemato Krž.
kuodẽlį badýti J neišsilaikyti nuo miego, knapsėti.
liežùviais badýti Jnš apkalbėti.
pir̃štais (špygà) badýti juoktis, tyčiotis iš ko: A[r] gražu, kad žmonės pir̃štais bãdo Gs. Juos špỹgom visi bãdo Gs. Dievą myli, mylėk, ale ir velnio špygà nebadýk Slm.
uodegomìs (subinėmìs) badýtis stumdytis, stokoti vietos: Virtuvė maža, uodegom bãdomės visos Kn. Nėr kur apsisukt – subinėm bãdos Lnkv.
\ badyti; antbadyti; apibadyti; atbadyti; įbadyti; išbadyti; nubadyti; pabadyti; parbadyti; perbadyti; prabadyti; pribadyti; subadyti; užbadyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • badyti — badýti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • smaigyti — smaigyti, smaĩgo, smaĩgė tr. Rtr, DŽ; J.Jabl, M, L iter. smeigti. 1. KII196 badyti: Nebenorėdamas valgyti, jis sviestą smaĩgė [peiliu] Al. Kastuvu smaigiau žemę rš. Ing liepelės žalius lapus spilkelės smaigyta BsO111. Adata smaigoma Q494. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užbadyti — tr. 1. nudurti ragais: Jautis užbadė moteriškę rš. ^ Kad tave zuikiai užbadytų, – gerai sudėta! P.Cvir. | refl.: Karvių nepririšei, gali užsibadyti pernakt Ėr. ║ negyvai užbaksnoti pagaliais ar kuo kitu: Vaikai šešką urve su pagaliais užbãdė Rm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bosti — bȍsti (koga, što) nesvrš. <prez. bòdēm, imp. bòdi, pril. sad. bòdūći, prid. rad. bȏ/bȍla ž, prid. trp. bòden, gl. im. bòdēnje> DEFINICIJA 1. a. pritiskivati nečim šiljatim, prodirati u što ili ozljeđivati šiljatim predmetom [bosti iglom;… …   Hrvatski jezični portal

  • durtuvas — dùrtuvas dkt. Dùrti, badýti, smõgti, smei̇̃gti dùrtuvu …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aigyti — aigyti, o ( ija), ė ( ijo) tr. Jnšk 1. badyti, daigyti: Vaikas nenustygsta vietoj – juda, kruta, tartum kas jį aigo Ėr. 2. raginti, kurstyti: Atėjo žmogus, aigo ir aigo, kad eičia pas jį Rm. 3. mušti, lupti: Jis gavo aigyti Jnšk. 4. refl. krutėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • akinti — ãkinti, ina, ino tr. 1. daryti aklą: Negeros liekarstos, dedamos prie akių, tuo tik ãkina, t. y. aklą daro J. 2. daryti laikinai aklą, nematantį ar sunkiai matantį: Ir kam tiek šviesos, net ãkina? Btg. Žaibai su piktais perkūnais akinte akino; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antbadyti — (ž.) tr. atrasti badant: Sako, čia pakasti piningai, bet negal antbadyti Grg. | refl. tr.: Buvau antsibãdęs kažin ką kietą, atkasus veizu – kūlis Grg. badyti; antbadyti; apibadyti; atbadyti; įbadyti; išbadyti; nubadyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apibadyti — tr. 1. apdaužyti ragais, nuveikti badant: Mūsų jaučias visos apylinkės jaučius apibãdo Jž. 2. kiek subadyti, susmaigyti: Kai dedi dešras, tai reikia žarna su adata apibadyti, kad išeitų oras Jž. | refl. tr.: Kaip nuėjo rugių pjauti, pirštus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbadyti — 1. tr. smarkiai pabadyti, atbaksnoti: Atbãdė katinui nosį, kad neterštų OG44. | refl. tr., intr.: Jau užtenkamai po rugieną atsibadžiaũ kojas Gs. Nuo žvyro labai atsibãdė kojos Pšl. 2. tr. nubedžioti, nubadyti iki kurios vietos: Atbadyk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”